Valdžia nenori, kad tu balsuotum

Šią savaitę mūsų laukia rimtas įvykis – rinkimai į vietos savivaldą, kurie pasižymi ypač maža sklaida visuomenės informavimo priemonėse: per televiziją, radiją, respublikiniuose laikraščiuose. Tematome pavienius partijų užsakytus vaizdo siužetus ar publikacijas. O kur viešos diskusijos, kandidatų pozicijų pristatymas ar visuomenės požiūrio išraiška? Pavyzdžiui, senosios Europos valstybės organizuoja partijų programų paskelbimą, aptarimą, žmones skatina būti aktyvius ir balsuoti rinkimuose. Taip sumažinami rinkimų kaštai. Pas mus pilietiškumas, nuomonės turėjimas ne tik kad neskatinamas, bet ir slopinamas. Kodėl? Galbūt valdžioje esantys politikai bijo, kad pilietiška visuomenė išugdys jiems pamainą. Tiesa ta, kad prie valdžios vairo stojo ta pati sovietinė nomenklatūra, kuri pasislinko ir draugiškai priėmė „naujuosius“, sugebėjusius pasisavinti visos tautos nuopelnus laisvei bei teisę į tiesą ir valstybės valdymą. Deja, ir rinkimai tampa svarbūs tik norintiems išlaikyti valdžią ir jų gana plačiai aplinkai. Kuo mažesnis aktyvumas, tuo lengviau mobilizuojant „savus“, laikyti valdžios ir nusistovėjusios sistemos monopolį.
Kas gali tai pakeisti? Kas gali privesti sąžiningai tarnauti visuomenei? Tik patys žmonės, aktyviai išreikšdami savo pilietinę poziciją, atėję balsuoti ir rinkdami.
Netiesa, kad savivaldos rinkimai nereikšmingi. Vietos valdžia daro didžiulę įtaką mūsų gyvenimui. Nuo jos priklauso mūsų gyvenamoji aplinka, kiemai, gatvės, vaikų mokymosi sąlygos ir jų saugumas, verslo klimatas bei darbo vietos. Todėl labai svarbu, kad vietos valdžios vairo imtųsi nesusikompromitavę, išmanantys žmonės, neveikiami nuo seno susiformavusių klanų ar atsiduodantys nomenklatūriniu raugu.
Praėjusią savaitę į paskutinę kelionę išlydėdami iškilų mūsų tautos Poetą atgaivinome meilės Tėvynei sąvoką. Būtent Jo pavyzdys parodo, kad meilė savo šaliai pirmiausia išreiškiama per pilietiškumą, pareigas ir atsakomybę. Viena iš kiekvieno valstybės piliečio pareigų – balsuoti rinkimuose. Kodėl šią pareigą prisimena tik mažiau nei pusė valstybės gyventojų? Pavyzdžiui, Vilniuje per praėjusius rinkimus į savivaldybę balsuotojų aktyvumas buvo 41 proc. Kaskart aktyvumas mažėja apie 10 proc. Dar ankstesnę Vilniaus miesto tarybą rinko 53 proc. žmonių. ES vidurkis siekia daugiau nei 60 proc.
Tendencijos prastėja septynmyliais žingsniais. Į pastaruosius Europos Parlamento rinkimus atėjo 20 proc. rinkėjų. Į Seimo nario rinkimus Marijampolėje – vos 23 proc. rinkėjų. Ar taip bus ir Vilniuje? Norėčiau viltis, kad ne.
Nemažoje dalyje valstybių privaloma dalyvauti rinkimuose. Pavyzdžiui, taip yra pasiturinčioje Šveicarijoje. Tas pats ir Austrijoje, Belgijoje, Italijoje, Graikijoje. Privaloma balsuoti Singapūre, Venesueloje, Argentinoje ir t. t. Europos senbuvėse jaunimas nuo mokyklos suolo skatinamas būti pilietišku, rengiamos įvairios balsuoti skatinančios kampanijos. Lietuvoje jaunas, mąstantis rinkėjas nereikalingas valdžią pakaitomis perimančioms politinėms partijoms, nes gali valdžios vairą deleguoti naujiems, į klanus nesusibūrusiems ir korupcijos tinklais neapraizgytiems politikams.
Kas toliau – abejingumas savo valstybei gimdo norą emigruoti. Anoniminėse apklausose apie 80 proc. studentų mąsto kuo greičiau baigti studijas iš išvykti į užsienį. Jaunimas darosi abejingas savo valstybei, jiems tampa nebepatraukli jų gimtoji aplinka. Tačiau gerovę mes turime kurti čia, Lietuvoje, savo Tėvynėje, neatitrūkę nuo šeimų, giminių, draugų.
Dažna rinkiminė kampanija ypatinga dar ir tuo, kad nematome rimtų programų, o tik pavienius populistinius šūkius. Tai rodo nepagarbą rinkėjams ir paviršutinišką atsakomybę. Pavyzdžiui, Darbo partijos aktyvas ne kartą diskutavo su specialistais bei rinkosi į vadinamąsias „konsensuso konferencijas“, kad išgrynintų Vilniui svarbias problemas bei sukurtų rimtą rinkimų programą.
Apklausos liudija, kad tik 3 proc. gyventojų savivaldybių valdžią vertina gerai. 30 proc. – vertina blogai arba labai blogai. Paradoksalu, tačiau net ir turėdami tokią blogą nuomonę apie vietos politikus, žmonės neina balsuoti. Gyventojų mažuma išrenka gerokai nuo žmonių atitrūkusią valdžią. Daugelio iš mūsų abejingumas lemia dabar turimus rezultatus. Nejau ir vėl kęsime dideles sąskaitas už šildymą, nevalytas miestų gatves, skolas, pinigų švaistymą ir tai, ką išgyvenome iki šiol?
Jau galima sakyti, kad senokai dalyvauju politikoje. Teko būti išrinktu ir dirbti Europos Parlamente. Mačiau, kaip kitur dirba politikai, kaip atskirose valstybėse atstovaujama rinkėjų interesams. Puikiai suprantu, kad pilietiškumas, patriotizmas – didelės vertybės. Lietuvos sostinei Vilniui, kur sutelktas didžiausias žmogiškasis, ekonominis, kultūrinis potencialas, ypač reikia sąžiningos, racionalios, ūkiškos valdžios. Ar tokią turėjome iki šiol? Jei savivaldybė praskolinta maždaug tiek pat, kiek siekia jos metinis biudžetas, jei nesame patenkinti gyvenimu savo mieste, vadinasi, ligšiolinės valdžios nesugebėjo pateisinti vilniečių lūkesčių. Galbūt laikas miesto vairą patikėti kitiems, turintiems patirties versle, politikoje, valdyme žmonėms. Tokių tikrai yra, svarbiausia, kad pagalvotume, išreikštume savo valią ateidami balsuoti. Valdžia to nenori, bet juk kiekvienas iš mūsų privalome mąstyti savo galva ir atiduoti nors tokią duoklę savo valstybei, miestui.