Siūlomas pirmasis ES teisės aktas dėl rizikos draudimo fondų

Numatomos priemonės yra dalis didesnio masto pastangų pašalinti teisinės sistemos spragas, prisidėjusias prie finansų krizės.

Rizikos draudimo fondai – tai labai rizikingų privačių investicijų partnerystės organizacijos, didžiules sumas susiejančios su rinkos pokyčiais ir tinkamos tik profesionaliems bei instituciniams investuotojams. Per balandį įvykusį dvidešimties stipriausios ekonomikos šalių (didžiojo dvidešimtuko – G20) vadovų susitikimą buvo pritarta stambių rizikos draudimo fondų suvaržymams.

Pagal siūlomą teisės aktą rizikos draudimo fondų ir panašių „alternatyvių investicijų fondų“ vadovai, tvarkantys 500 mln. eurų (100 mln. eurų, jeigu tai skolinti pinigai) ir didesnes sumas, turėtų registruotis reguliavimo institucijose. Jie taip pat turėtų atskleisti tam tikrą informaciją apie savo verslą, pavyzdžiui, kiek skolintų pinigų ar finansinių priemonių naudojama, siekiant padidinti galimą investicijų grąžą.

Nustačius tokias ribas, šis teisės aktas būtų taikytinas apie 30 proc. rizikos draudimo fondų vadovų ir apie 90 proc. ES teritorijoje įsteigtų rizikos draudimo fondų turto. 2008 m. pabaigoje alternatyvių investicijų įmonės valdė apie 2 trilijonų eurų turtą.

Kol kas siūlomas teisės aktas būtų taikomas tik vadovams, o ne patiems fondams, nes daug fondų yra įsteigta mokesčių lengvatų zonose. Po trejų metų už ES ribų įsteigtiems fondams taisyklės bus sugriežtintos.

Šiais metais Europos Komisija yra paskelbusi finansų sistemos pertvarkos planą teigdama, kad dėl krizės tapo akivaizdus griežtesnio reguliavimo ir priežiūros poreikis. Bendram veiklos metodui ES vadovai pritarė kovą.

Europos Komisija taip pat paskelbė rekomendacijas dėl to, kaip ES šalys turėtų reglamentuoti bankininkų atlyginimus. Dabartinė tvarka neretai paakina bankų vadovus pernelyg rizikuoti.

Komisija siūlo, kad premijos ir akcijų pasirinkimo sandoriai būtų siejami su kelerių metų finansinės veiklos rezultatais. Ji taip pat rekomenduoja uždrausti mokėti išeitines išmokas vadovams, blogai atlikusiems savo darbą, ir apriboti tokių išmokų dydį net ir gerai dirbusiai vadovybei.

Finansų institucijos turėtų turėti galimybę susigrąžinti pinigus, jeigu premija buvo išmokėta remiantis fiktyviais rezultatais.

Komisija taip pat paskelbė planus padėti vartotojams priimti objektyvia rizikos ir sąnaudų informacija pagrįstus sprendimus dėl investicijų į investicinius fondus ir draudimo liudijimus. Nemažai iš šių investicinių produktų paketų per krizę labai nuvertėjo. Daugeliui investuotojų tai buvo netikėta.

Visi šie pasiūlymai, kurie sudaro didelę dalį Europos Komisijos atsakomųjų priemonių į finansų krizę, dabar teikiami svarstyti Europos Parlamentui ir ES Tarybai.