Šarūnas Birutis: kas daug dirba, nebūtinai garsiai šaukia

Prabėgo penkeri metai, kai Lietuva – Europos Sąjungos narė. Nors prieš priimant šį šaliai lemtingą sprendimą buvo daug diskutuojama apie narystės naudą ir grėsmes, tačiau šiandien, atsigręžę į prabėgusį laikotarpį, negalėtume įvardinti didelių suvaržymų ar nuostolių, kuriuos būtų nulėmusi narystė Europos valstybių šeimoje. Priešingai, Europos Parlamento (EP) reglamentai ir direktyvos dažniausiai tarnauja mūsų, vartotojų naudai.

Per tuos metus daugiausia teko darbuotis Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos bei Vidaus rinkos ir vartotojų teisių komitetuose. Nuveiktų darbų išties daug, išnagrinėti nesuskaičiuojami kiekiai dokumentų, tačiau skaitytojams norėčiau paminėti bent keletą, kurie tiesiogiai paveiks mūsų gyvenimą.

Energetika – prioritetinis klausimas EP darbotvarkėje

Mano atstovaujame Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete nagrinėjami teisės aktai, kurie vėliau tampa reglamentais ir direktyvomis, tiesiogiai reguliuojančiais mūsų visų gyvenimą. Komitete daug kalbėta apie Trečiąjį energetikos rinkos liberalizavimo teisės aktų paketą, kurį priimant teko tiesiogiai dalyvauti ir prisidėti prie tokio dokumentų rinkinio, kokį turime šiandien.

Paneigdamas daugelio susiformavusią nuomonę (o gal sąmoningai formuojamą), norėčiau pabrėžti, kad ir Lietuvos europarlamentarų balsas, jei išsakomas argumentuotai, pasiremiant giliomis analizėmis bei poveikio socialinei ir ekonominei aplinkai vertinimu, daug reiškia EP. Prisimenu, jau nuo kadencijos pradžios ėmiau įrodinėti, kad ES privalo turėti vieningą energetikos politiką, kad būtina panaikinti energetines salas, kokia yra ir Baltijos valstybės. Tuomet daugelis sakė, kad mano žodžiai nieko nereiškia ir kad ES apsiribos tik skambiais šūkiais, o vieninga energetikos politika nebus sukurta. Laikas parodė, kad aš buvau teisus. Man pavyko įtikinti savą Liberalų ir demokratų aljanso Už Europą frakciją, o vėliau kitus kolegas europarlamentarus. Iki šiol buvo įmanoma ES lėšomis finansuoti tik jungčių studijas, šiemet pirmą kartą jau skirta 4 mlrd. eurų energetikos projektams įgyvendinti, tarp jų – ir Lietuvai. 175 mln. eurų (603 mln. Lt) atiteks Baltijos-Švedijos elektros jungčių projektui.

Daug vartotojams naudingų sprendimų

Tapau savo frakcijos pranešėju dėl tarptinklinio ryšio (roamingo) per viešuosius mobiliojo ryšio tinklus pokalbių kainų, kas įpareigojo mobiliojo ryšio operatorius kainas skambinant iš kitos ES šalies nei yra registruotas telefono numeris sumažinti daugiau nei tris kartus. Tai buvo nelengvas darbas, nes Parlamente veikia labai stiprūs mobiliųjų telekomunikacijų lobistai.

Taip pat teikiau pataisas ir dėl labai svarbios – taip pat ir Lietuvai – Paslaugų direktyvos, kurią priėmus pagaliau buvo įteisintas paslaugų teikimas bet kurioje Sąjungoje valstybėje, tos šalies įstatymų numatyta tvarka. Buvau vienintelis EP Vidaus rinkos ir vartotojų teisių komitete gynęs mūsų šalies poziciją. Daugiausia dėmesio skyriau laisvo paslaugų, darbuotojų judėjimo ir naujojo muitinės kodekso klausimams.

Priimta daug dokumentų, kuriais siekiama didinti transporto priemonių saugumą.

Svarstėme ir medicinos klausimus, pavyzdžiui, susijusius su galimybe ES piliečiams gydytis bet kurioje Sąjungos valstybėje bei buvo inicijuota medicinos prietaisų direktyvos peržiūra, siekiant maksimaliai užtikrinti jų saugumą.

Kalbėjome ir apie nutukimo problemas, skatindami moksleivius vartoti kuo daugiau vaisių ir daržovių.

Praėjusių metų pabaigoje pagaliau buvo patvirtintas istorinės reikšmės teisės aktų rinkinys, skirtas klimato kaitai stabdyti. Sąjungos narės įsipareigojo iki 2020 m. ES šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekį sumažinti bent iki 20 proc. ir tiek pat padidinti atsinaujinančios energijos naudojimą. Bendromis pastangomis pavyko įtikinti kolegas europarlamentarus Lietuvai taikyti išimtis dėl CO2 kvotų, kadangi uždarę Ignalinos atominę elektrinę, du kartus daugiau suvartosime gamtinių dujų. Taigi padaugės į atmosferą išmetamo CO2 kiekis. Pavyko pasiekti, kad Lietuvai dar nereikėtų aukcione pirkti taršos leidimų.

Taigi klausimų apimtys didžiulės, o spektras labai margas. Visi šie mano paminėti klausimai tapo realiais teisės aktais, kuriuos valstybės narės privalo įgyvendinti. Manau, kad aktyviai dirbant man pavyko užtikrinti tiek Lietuvos valstybės, tiek mūsų šalies piliečių interesus. Liko daug nebaigtų darbų, kuriuos, jei susiklostys palankiuos aplinkybės, norėčiau baigti.

Laukia nebaigti darbai

Mes buvome pirmieji Lietuvos europarlamentarai, 2004-aisiais dar mažai žinantys Europos institucijų koridorius, sąrangą, priimamus reglamentus ir direktyvas. Naujai atėjusiems į EP viso to reikėtų mokytis. Neslėpsiu, kad penkerių metų patirtis EP man davė labai daug: žinių, pažinčių, supratimo. Jei rinkėjų valia vėl patekčiau į EP, toliau siekčiau įgyvendinti ES tikslą – kurti konkurencingą ir tvarią ES ekonomiką, užtikrinti socialinį teisingumą.

Kadangi pats ilgą laiką esu dirbęs versle, vėliau buvau pakviestas į Ūkio ministeriją kuruoti smulkų ir vidutinį verslą (SVV), buvau Ministro pirmininko patarėjas verslo klausimais, savo darbe EP didelį dėmesį skyriau pramonei ir verslui. Turbūt neatsitiktinai už pagalbą šiam sektoriui pernai buvau apdovanotas Lietuvos pramonininkų konfederacijos „Garbės aukso ženklu“ bei Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos „Auksine verpste“. Tai išties garbingi įvertinimai, skatinantys dar daugiau nuveikti Lietuvos labui.

SVV yra vienas svarbiausių ekonomikos indikatorių. Nedidelės įmonės ypač jautriai reaguoja ir į verslo sąlygų pasikeitimus. Jos pirmosios nukenčia neproporcingai padidėjus biurokratijai ar išaugus mokesčiams. Esu įsitikinęs, kad būdamas EP inicijuočiau dar daugiau pažangių ir šiam sektoriui naudingų iniciatyvų.

ES turi dar daugiau stengtis kurdama vieningą ES energetikos politiką, nuosekliai stiprinti partnerystę su pagrindiniais energijos tiekėjais, tranzito šalimis ir vartotojais. Nuolat pabrėžiu, kad kalbėdama vienu balsu su didžiausiais energijos tiekėjais, pirmiausia – Rusijos, ES įgytų daugiau svertų derantis dėl kainų. ES turi finansiškai prisidėti tiesiant tiltus tarp „energetinių salų“ bei kurti bendrą Europos energetikos politiką.

Taigi darbo yra labai daug: nuo strateginių ES krypčių, iki kiekvienam Sąjungos piliečiui svarbių, regis, smulkmenų, kurios mūsų gyvenimą daro kokybiškesnį.