Š. Birutis: Europos Parlamento rinkimų rezultatai verčia sunerimti dėl visuomenės pilietiškumo

Rinkimų į Europos Parlamentą rezultatai parodė mūsų visuomenės silpnąsias vietas, pirmiausia – pilietiškumo trūkumą. Vienas mažiausių piliečių aktyvumo duomenų ES nėra toks normalus, kaip bandoma pateikti viešojoje erdvėje. Visoje Europoje vidutinis rinkėjų aktyvumas siekė per 40 proc. Su perpus mažesniu atėjusių balsuoti piliečių skaičiumi mes aplenkėme vienintelę Slovakiją. Ar tai normalu, ar tai nekenkia mūsų šalies įvaizdžiui? Europoje mums vėl bus klijuojama autsaiderių etiketė. Toks menkas balsavimo teisę turinčių žmonių aktyvumas rodo didelius trūkumus pačiame rinkimų organizavimo procese. O žiūrint plačiau – dideles demokratijos spragas, piliečių vaidmens supratimo mūsų valstybės valdyme trūkumą.

Liūdina tai, kad rinkimų procese ryškėja neigiamos tendencijos: jaunimas abejingas politikai ir parlamentarus išrenka tik nedidelė dalis, dažniausiai pagyvenusių piliečių. Turėkime omenyje, kad 80 proc. rinkimų teisę turinčių šalies gyventojų apskritai neatėjo išsakyti savo valios. Tai nėra pasyvumo, tai – protesto išraiška. Jei tokia didelė dalis šalies piliečių protestuoja, vadinasi, valstybėje ne viskas tvarkoje. Tai verčia rimtai susirūpinti.

Esu įsitikinęs, kad aktyvesnis gyventojų dalyvavimas EP rinkimuose būtų pakoregavęs rezultatus. Taigi gal vertėtų pradėti diskusijas apie privalomo balsavimo pliusus ir minusus, kaip yra, pavyzdžiui, Belgijoje ir kitose ES valstybėse. Piliečiai ne tik turi žinoti bei ginti savo teises, bet ir prisiminti apie pareigas. Viena tokių – dalyvauti valstybės valdymo procese.

Kritikos strėlės kryptų ir žiniasklaidos adresu. Suprantu, kad komercinės televizijos pirmiausia siekia finansinės naudos, nors ir joms derėtų formuoti visuomenės supratimą bei skonį. Tačiau visuomeninio transliuotojo pareiga informuoti apie svarbius visuomenei įvykius, taip pat – ir apie Europos institucijų veiklą. Per penkerius darbo metus apie Europos Parlamento veiklą akivaizdžiai trūko informacijos, tarsi ši institucija butų mažai reikšminga. Nors išties Parlamentas dalyvauja reguliuojant daugelį mūsų gyvenimo sričių. Apie 70 proc. teisės aktų, reglamentuojančių mūsų gyvenimą, priimama ES institucijose, iš kurių vis didesnis vaidmuo tenka EP.

Matydamas, kaip išsidėstė šių rinkimų į Europos Parlamentą šachmatų lenta, noriu tikėti, kad 12 naujai išrinktų Lietuvos atstovų tinkamai atstovaus Lietuvos ir piliečių interesams, pasirinks komitetus, kuriuose rengiami reglamentai ir direktyvos, o ne vadinamuosius diskusijų klubus, kur parlamentarai susirenka daugiau padiskutuoti įvairiais politiniais klausimais.

Po šių rinkimų reikia konstatuoti ir tai, kad diskusijos viešojoje erdvėje, kaip turėtų dirbti europarlamentarai, nebuvo. Todėl rinkėjai palaikė tradicines politines partijas ir vietos politikoje gerai žinomus kandidatus, neklausiant, kaip jie dirbs, kaip bus atstovaujama Lietuvos žmonėms. Įžvelgiu blogą tendenciją, kad apskritai Lietuvoje formuojasi dvipartinė sistema. Tai į demokratiją ir nuomonių pliuralizmą neveda.

Šioje kadencijoje Europos Sąjungos laukia dideli iššūkiai. Pirmiausia – koordinuojant Europos Sąjungos valstybių veiksmus įveikti ekonominės krizės pasekmes. Europa privalo išlikti konkurencinga. Prastėjant ekonomikos padėčiai, prognozuojama, kad šiemet ES bus prarasta maždaug 3,5 mln. darbo vietų, o nedarbo lygis priartės prie 9 proc. vidurkio. Manoma, kad krizės metu kurti darbo vietas padėtų „žaliosios investicijos“, tarkim, namų apšiltinimo darbai, infrastruktūros plėtra ir t. t. Apie tai ne kartą esu viešai kalbėjęs.

Kaip ir praėjusiais metais, taip ir šiemet, iš ES prioritetų nesitraukia klimato kaitos stabdymo bei energetinio saugumo klausimai. Šiemet ES laukia svarbus renginys – Kopenhagoje gruodį vyksiantis valstybių aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame bus bandoma susitarti dėl Kioto susitarimą pakeisiančios sutarties. ES siekiama parodyti gražų pavyzdį visoms pasaulio valstybėms, ypač JAV, kuri nėra pasirašiusi Kioto protokolo, kaip mažinti klimato atšilimą.

Klimato kaitos mažinimas susijęs ir su energetine nepriklausomybe. Nafta, iš kurios pagaminama 35 proc. viso sunaudojamo energijos kiekio, pasaulyje yra svarbiausias pirminės energijos šaltinis. Iš anglies pagaminama 25 proc., iš dujų – 21 proc. sunaudojamos energijos kiekio. Rusija ES tiekia 42 proc. ES sunaudojamų dujų arba 100 proc. dujų, importuojamų į Lenkiją, Suomiją ir Baltijos šalis. Pastaruoju metu ES vis garsiau prabylama, kaip įveikti regiono energetinę izoliaciją. Lietuvos atstovų balsas šiuo klausimu turėtų būti ypač aiškiai girdimas.

Europos Sąjungos laukia gana sudėtingas Lisabonos sutarties įgyvendinimo procesas. Ši sutartis įpareigoja visas ES valstybes veikti koordinuotai. Kas ypač svarbu Lietuvai – atsiranda ir bendros Europos energetinės politikos sąvoka. Taigi laukia dideli darbai. Naujiesiems europarlamentarams norėčiau palinkėti ryžto, kompetencijos ir atkaklumo ginant mūsų valstybei svarbias pozicijas. Linkiu kuo greičiau perprasti Europos institucijų koridorius ir nedelsiant kibti į rimtą veiklą.