Š. Birutis: Europos laukia nauji iššūkiai

Europos Sąjunga susiduria su naujais iššūkiais, kuriuos diktuoja pasikeitusi politinė ir ekonominė situacija. Šiandien Europos Parlamento (EP) darbotvarkėje pirmuoju numeriu rikiuojasi ekonominės krizės įveikimo planas.

ES privalo koordinuoti veiksmus

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso ne kartą kalbėjo apie tai, kad ES šalys turi ne tik pačios kovoti su ekonominės krizės pasekmėmis, bet ir aktyviau koordinuoti veiksmus tarpusavyje.

Daug kas jau padaryta. ES ekonomikos gelbėjimo plane 200 mlrd. eurų yra metami į rinką, kas turėtų padėti 1,5 proc. visų ES gamybos įmonių. Didžioji lėšų dalis – 170 mlrd. eurų – turi būti skirti iš nacionalinių biudžetų. Likę 30 mlrd. eurų – iš Europos investicijų banko.

ES nuo 12 mlrd. iki 25 mlrd. eurų didina ypatingą pagalbos fondą ES šalims, patiriančioms finansinius sunkumus.

Jau žinome, kad ES suteikė svarią finansinę pagalbą Vengrijai (6,5 mlrd. eurų) ir Latvijai (3,1 mlrd. eurų), siekiant stabilizuoti šių šalių valstybinius biudžetus.

ES solidariai per Europos investicijų banką, Europos plėtros ir rekonstrukcijų banką, kartu su Pasaulio banku ketina sukurti apie 30 mlrd. eurų pagalbos paketą, kuris padėtų verslui ir suteiktų galimybę išlaikyti finansinį stabilumą. Raginama padidinti Tarptautinio valiutos fondo apimtis.

Be finansinių svertų, ne mažiau svarbūs ir psichologiniai. Skatinama ištikimybė vidaus rinkai. Šiandien ir mūsų šalyje labai aktualus šūkis: „Pirk prekę lietuvišką!“. Įvairiais būdais stengiamasi kelti gyventojų optimizmą ir pasitikėjimą savimi, kad galime įveikti ekonomikos sunkmetį.

Pastangos apsaugoti nuo nedarbo

Viena iš labai svarbių krizės įveikimo priemonių – pastangos apsaugoti žmones, pirmiausia – socialiai jautrius, nuo nedarbo. Prastėjant ekonomikos padėčiai, prognozuojama, kad šiemet ES bus prarasta maždaug 3,5 mln. darbo vietų, o nedarbo lygis priartės prie 9 proc. vidurkio.

Manoma, kad krizės metu kurti darbo vietas padėtų „žaliosios investicijos“, tarkim, namų apšiltinimo darbai, infrastruktūros plėtra ir mokymosi visą gyvenimą skatinimas. Šį pavasarį Prahoje įvykęs specialus aukščiausio lygio susitikimas buvo skirtas ekonominės krizės poveikio užimtumui Europoje problemai. Pirmininkaujančių šalių trejeto (Čekijos, Švedijos ir Ispanijos) vyriausybės drauge su Europos Komisija, darbdaviais ir profesinėmis sąjungomis siūlė geriausias idėjas, kaip žmonės galėtų išsaugoti darbo vietas ar susirasti naują darbą. Susitikime buvo diskutuota, kaip nacionalinio ir Europos lygmens veiksmai galėtų būti derinami siekiant geriausio rezultato ir kaip geriausiai pasinaudoti ES priemonėmis bei ištekliais, pavyzdžiui, Europos socialinio fondo ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos pasekmių fondo lėšomis. Abu fondai buvo neseniai peržiūrėti, siekiant padidinti jų veiksmingumą krizės laikotarpiu.

Susitikime nustatyta dešimt veiksmų, kuriais bus siekiama mažinti nedarbą ir kurti naujas darbo vietas. Komisija, rengdama pranešimą birželio 18–19 d. vyksiančiam Europos Vadovų Tarybos susitikimui, vadovausis šiame susitikime vykusių diskusijų išvadomis.

Klimato kaita ir energetinis saugumas

Kaip ir praėjusiais metais, taip ir šiemet, iš ES prioritetų nesitraukia klimato kaitos bei energetinio saugumo klausimai. ES šalyse išskiriama 14 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Skaičiuojant vienam gyventojui ši dalis – viena didžiausių pasaulyje.

Siekiama iki 2020 m. ES šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekį sumažinti bent iki 20 proc. ir tiek pat padidinti energijos iš atsinaujinančių šaltinių naudojimą. Manoma, kad išsivysčiusios šalys turėtų įsipareigoti iki 2020 m. 30 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimą. Lietuvai tenkantis įpareigojantis, kad iki 2020 m. energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių sudarytų 23 proc.

Šiemet ES laukia svarbus renginys – Kopenhagoje gruodį vyksiantis valstybių aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame bus bandoma susitarti dėl Kioto susitarimą pakeisiančios sutarties. ES siekiama parodyti gražų pavyzdį visoms pasaulio valstybėms, ypač JAV, kuri nėra pasirašiusi Kioto protokolo, kaip mažinti klimato atšilimą. Nors JAV prezidentas Barakas Obama viešai demonstruoja siekį mažinti klimato kaitą, tačiau Kopenhagos susitikimas parodys, kaip aktyviai prie to ketina prisidėti didžiausios pasaulio ekonomikos: ta pati JAV bei Kinija, Indija, Rusija ir kitos aplinkos teršėjos.

Klimato kaitos mažinimas susijęs ir su energetine nepriklausomybe. Nafta, iš kurios pagaminama 35 proc. viso sunaudojamo energijos kiekio, pasaulyje yra svarbiausias pirminės energijos šaltinis. Iš anglies pagaminama 25 proc., iš dujų – 21 proc. sunaudojamos energijos kiekio. Pigios ir perteklinės energijos amžius baigėsi.

Rusija ES tiekia 42 proc. ES sunaudojamų dujų arba 100 proc. dujų, importuojamų į Lenkiją, Suomiją ir Baltijos šalis. Briuselis palaiko Baltijos šalių infrastruktūros sujungimo planą, apimsiantį dujų ir elektros tiekimo infrastruktūras bei energijos atsargų kaupimą; remia pietinio Europos dujų koridoriaus, kuriuo dujos būtų tiekiamos iš Kaspijos jūros ir Artimųjų Rytų, plėtrą; remia Šiaurės jūros jėgainių tinklo vystymo projektą, kuriuo siekiama sujungti kelis jūros vėjo energijos projektus.

ES siūlomos priemonės, kaip mažinti nedarbą ir kurti naujas darbo vietas:

Siekti, kad kuo daugiau žmonių išsaugotų darbo vietas, laikinai koreguojant darbo valandų skaičių ir perkvalifikuojant bei skiriant viešąjį finansavimą (įskaitant Europos socialinio fondo lėšas).
Skatinti verslumą ir darbo vietų kūrimą, pvz., sumažinant kitas nei darbo užmokesčio sąnaudas ir užtikrinant darbo rinkos lankstumo bei užimtumo garantijų pusiausvyrą.
Didinti nacionalinių įdarbinimo tarnybų veiksmingumą, teikiant intensyvias konsultavimo, mokymo ir darbo paieškos paslaugas pirmosiomis nedarbo savaitėmis (ypač bedarbiams jaunuoliams).
Iki 2009 m. pabaigos gerokai padidinti aukštos kokybės gamybinės praktikos ir stažuočių skaičių.
Skatinti didesnę darbo rinkos įtrauktį, didinant paskatas dirbti, taikant veiksmingą ir aktyvią darbo rinkos politiką bei modernizuojant socialinės apsaugos sistemas, kurias taikant geriau integruojamos mažesnes galimybes turinčių asmenų grupės, įskaitant neįgaliuosius, žemos kvalifikacijos ir trečiųjų šalių piliečius.
Gerinti įgūdžius visuose mokymosi visą gyvenimą etapuose, ypač suteikiant mokyklą paliekantiems asmenims darbui ieškoti reikalingų įgūdžių.
Pasinaudoti darbo jėgos mobilumą, siekiant kuo geriau suderinti darbo paklausą ir pasiūlą.
Nustatyti darbo galimybes ir reikiamus įgūdžius bei geriau numatyti įgūdžių poreikį, siekiant pasiūlyti tinkamas mokymo programas.
Padėti bedarbiams ir jaunimui kurti savo verslą, pvz., siūlant verslo rėmimo mokymo programas ir suteikiant pradinį kapitalą arba sumažinant ar panaikinant mokesčius neseniai susikūrusioms įmonėms.
Numatyti ir valdyti restruktūrizavimą, taikant tarpusavio mokymosi ir keitimosi gerąja patirtimi metodus.