Matydamas atominės energetikos perspektyvas ir beprarandamą Lietuvos įdirbį, netylant diskusijoms apie naujos atominės elektrinės Visagine statybą, vis dėlto šiandien leisiu sau iškelti du kontraversiškus klausimus: ar Lietuvai apskritai reikia atominės elektrinės ir ar mūsų šalis gali visą reikiamą energiją pasigaminti pati. Jei leistumėmės vien į teorinius pasvarstymus, galėtume atsakyti, kad atominės nereikia, o šalis gali kone visą energiją pasigaminti iš atsinaujinančių šaltinių. Tačiau praktiškai įgyvendinti tokius siekius reikia tam tikro žmonių sąmoningumo lygio, verslo investicijų į šią sritį, o labiausiai – valdžios supratimo bei noro įgyvendinti energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamybos politiką. Skaityti daugiau »

Spustelėjus šalčiams daugeliui Lietuvos gyventojų neduoda ramybės sąskaitos už būsto šildymą, kurios šį mėnesį bus gerokai didesnės. Iniciatyvūs žmonės patys bando „gelbėtis“ renovuodami pastatus ar atsisakydami centralizuotai tiekiamos šilumos bei ieškodami alternatyvių būdų šildytis. Gaila, bet nors situacija ir tendencijos aiškios, politikai nieko nedaro arba daro labai mažai, kad mokesčio už šildymą naštą žmonėms palengvintų. Skaityti daugiau »

Lietuvoje nėra nė penkiasdešimt daugiabučių namų bendrijų, apsisprendusių atnaujinti namus pagal naująją programą. Tik tiek dabar užregistruota norinčiųjų, o galinčių tai padaryti bus dar mažiau. Prisimename, kai pernai pavasarį Vyriausybė patvirtino naują daugiabučių renovacijos modelį, pagal kurį valstybė iš specialaus fondo dengtų ne 50 proc., o 15 proc. bendrijos išlaidų renovacijai. Likusiai sumai su komerciniais bankais tartasi, kad jie suteiks lengvatinę paskolą su fiksuotomis 3 proc. palūkanomis. Buvo planuota per Europos investicijų fondą panaudoti 513 mln. Lt Europos Sąjungos Lietuvai skirtų struktūrinių fondų lėšų ir dar per 2 mlrd. Lt pritraukti iš šalies komercinių bankų. Visi šie planuoti pinigai vis dar nenaudojami, nors 2009 m. už šias lėšas priskaičiuota 200 tūkst. Lt palūkanų, tačiau už valdymą fondas atskaitė 2,4 mln. Lt. Skaityti daugiau »

Šiandien daugelis kelia galbūt daugiau retorinį klausimą: ar išsivaikščiosime bėgdami nuo bendros valstybės skolos, ieškodami darbo, saugumo, politinės išminties? Skaityti daugiau »

Šiandien mūsų valstybės skolos – 34 mlrd. litų. Kiekvienas Lietuvos pilietis įsiskolinęs beveik 10 tūkst. litų. Kasmet kiekvienas iš mūsų turime sumokėti apie 600 Lt palūkanų. Stulbinantys skaičiai, kai, pavyzdžiui, svarstomame kitų metų valstybės biudžete planuojama surinkti beveik 24 mlrd. Litų, nors daugelis tuo stipriai abejoja. Taigi esame praskolinę daugiau nei visą valstybės biudžetą. Didžiosioms ar stipriosioms pasaulio ekonomikoms tokie skaičiai gal ir nebūtų bauginantys, tačiau mums, neturintiems pinigų srauto reguliavimo mechanizmų, o turintiems fiksuotą valiutos kursą, be gamtinių išteklių tokia skola jau tampa grėsminga. Skaityti daugiau »

Rinkimų į Europos Parlamentą rezultatai parodė mūsų visuomenės silpnąsias vietas, pirmiausia – pilietiškumo trūkumą. Vienas mažiausių piliečių aktyvumo duomenų ES nėra toks normalus, kaip bandoma pateikti viešojoje erdvėje. Visoje Europoje vidutinis rinkėjų aktyvumas siekė per 40 proc. Su perpus mažesniu atėjusių balsuoti piliečių skaičiumi mes aplenkėme vienintelę Slovakiją. Ar tai normalu, ar tai nekenkia mūsų šalies įvaizdžiui? Europoje mums vėl bus klijuojama autsaiderių etiketė. Toks menkas balsavimo teisę turinčių žmonių aktyvumas rodo didelius trūkumus pačiame rinkimų organizavimo procese. O žiūrint plačiau – dideles demokratijos spragas, piliečių vaidmens supratimo mūsų valstybės valdyme trūkumą. Skaityti daugiau »

Europos Sąjunga susiduria su naujais iššūkiais, kuriuos diktuoja pasikeitusi politinė ir ekonominė situacija. Šiandien Europos Parlamento (EP) darbotvarkėje pirmuoju numeriu rikiuojasi ekonominės krizės įveikimo planas. Skaityti daugiau »

Prabėgo penkeri metai, kai Lietuva – Europos Sąjungos narė. Nors prieš priimant šį šaliai lemtingą sprendimą buvo daug diskutuojama apie narystės naudą ir grėsmes, tačiau šiandien, atsigręžę į prabėgusį laikotarpį, negalėtume įvardinti didelių suvaržymų ar nuostolių, kuriuos būtų nulėmusi narystė Europos valstybių šeimoje. Priešingai, Europos Parlamento (EP) reglamentai ir direktyvos dažniausiai tarnauja mūsų, vartotojų naudai. Skaityti daugiau »

„Delfi.lt“

Balandžio pabaigoje Europos Parlamente patvirtintas Trečiasis energetikos rinkos liberalizavimo teisės aktų paketas baigė dvejus metus trukusias diskusijas dėl elektros ir dujų gamybos, perdavimo ir paskirstymo tinklų. Šio paketo tikslas – skaidyti monopolijas, siekiant iš to išspausti kuo daugiau naudos vartotojams. Skaityti daugiau »

Pirmąjį birželio savaitgalį mūsų šalyje ir visame žemyne bus renkami naujojo Europos Parlamento (EP) nariai. Penkerius metus šioje institucijoje, leidžiančioje mūsų gyvenimą reguliuojančius teisės aktus, dirbo ir trylika tautos išrinktųjų.

“Respublikos” redakcijoje surengtoje ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO diskusijoje apie EP narių iš Lietuvos veiklą, matyt, tyčia pražiopsotą mūsų šalies galimybę išsaugoti veikiančią Ignalinos atominę elektrinę, mažųjų šalių šansus Europos galingųjų šeimoje, europarlamentarų atlyginimus dalyvavo europarlamentarai, tarp jų ir Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos narys Šarūnas BIRUTIS. Europarlamentarus kalbino žurnalistas Julius GIRDVAINIS. Skaityti daugiau »