Lietuva prieš Europą nuleido rankas

Pirmąjį birželio savaitgalį mūsų šalyje ir visame žemyne bus renkami naujojo Europos Parlamento (EP) nariai. Penkerius metus šioje institucijoje, leidžiančioje mūsų gyvenimą reguliuojančius teisės aktus, dirbo ir trylika tautos išrinktųjų.

“Respublikos” redakcijoje surengtoje ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO diskusijoje apie EP narių iš Lietuvos veiklą, matyt, tyčia pražiopsotą mūsų šalies galimybę išsaugoti veikiančią Ignalinos atominę elektrinę, mažųjų šalių šansus Europos galingųjų šeimoje, europarlamentarų atlyginimus dalyvavo europarlamentarai, tarp jų ir Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos narys Šarūnas BIRUTIS. Europarlamentarus kalbino žurnalistas Julius GIRDVAINIS.

J.Girdvainis: Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas kalbėdamas EP pasakė, kad Europos Sąjungoje (ES) nėra jokios demokratijos, o Europos Komisija (EK) formuojama keistais principais. Vieni parlamentarai prezidentui plojo atsistoję, o kiti demonstratyviai išėjo iš salės. Kaip pasielgėte Jūs?

Š.Birutis: Aš tik iš dalies sutikčiau su A.Sakalu, nes kiekvienas žmogus ne tik gali, bet ir privalo turėti savo nuomonę ir ją išsakyti. Politikai turi būti tolerantiški ir EP narių nepagarba vienos iš šalių vadovui man nesuprantama. Lietuvoje politikai tarp savų ieško priešų, o Europoje tolerancijos bei demokratijos tradicijos yra gilesnės.

Visada turi išgirsti iki galo, gali nesutikti, diskutuoti, bet kiekviena nuomonė yra gerbtina. Be abejo, Čekijos prezidentas yra euroskeptikas, bet jo pasakymuose yra ir nedidelė tiesos dalis – Europoje irgi reikia dialogo, demokratijos, diskusijos. Tai pripažįsta ir pati ES.

Kodėl nebuvo patvirtinta Europos Konstitucija? Todėl, kad nebuvo diskusijos su piliečiais – olandai ir prancūzai juk aiškiai pasakė, kad dėl šio dokumento su jais niekas nesitarė, jų niekas neklausė.

Lietuvos piliečių apie tai irgi niekas neklausė, niekas nesitarė, o Seimas net neskaitę Konstitucijos priėmė. Didelį dokumentą anglų ir prancūzų kalbomis, kurio net vertimo dar nebuvo. Nemanau, kad visi Seimo nariai taip gerai moka šias kalbas, kad galėtų įdėmiai perskaityti tokį sudėtingą dokumentą. Reikia pripažinti, kad piliečiams turėjo būti išaiškinta, kokią Europą kuriame, tad V.Klauso kalboje yra tiesos.

Lisabonos sutartyje dabar numatyta, kad Europos Komisijos (EK) pirmininkas bus skiriamas iš tos politinės grupės, kuri turės daugumą EP. Tai taip pat verčia sunerimti, nes iki šiol EK pirmininką rinkdavo valstybės, atsižvelgdamos į daugelį faktorių.

Mes turime diskutuoti dėl ES ateities, todėl yra labai teisinga, kai yra tokių prezidentų kaip Čekijos, kurie išsako savo nuomonę.

J.Girdvainis: ES negali būti nekritikuotina?

Š.Birutis: Žinoma, kad ne, nes tai yra gyvas organizmas, kuris vystosi. Status quo negali būti.

J.Girdvainis: Ar nemanote, kad buldozeriu stumiama Lisabonos sutartis aiškiai ignoruoja Lietuvos valstybės reikalus, interesus ir lietuviškumą?

Š.Birutis: Lisabonos sutarties procesas yra žingsnis į priekį, ir negalėčiau pasakyti, kad Lietuvos interesai nukentės. Tiesiog ES sprendimų priėmimas taps paprastesnis, o EP, kaip vienintelė 370 mln. Europos žmonių tiesiogiai renkama institucija, įgis daugiau galių.

J.Girdvainis: Sakydamas apie Amerikos generolus turite omenyje JAV ir Europos konkurenciją?

Š.Birutis: Nei Lisabonos sutartyje, nei kitur nėra deklaruojama ES kaip federalinė valstybė.

J.Girdvainis: Ką jums konkrečiai pavyko nuveikti per penkerius metus?

Š.Birutis: Mano visi nuveikti darbai EP yra realūs. Priklausau Energetikos, pramonės ir mokslinių tyrimų komitetui ir kitam – Vidaus rinkos ir vartotojų teisių apsaugos. Nuo savo kadencijos pradžios aktyviai pradėjau veiklą dėl energetikos jungčių kūrimo. Man pavyko įtikinti savo frakciją, o vėliau kitus, kad tos jungtys yra būtinos.

Vėliau tapau savo frakcijos pranešėju dėl tarptinklinio ryšio pokalbių kainų. Nelengvas darbas, bet sumažinti tas kainas net penkis kartus pavyko, nors EP veikia labai stiprūs mobiliųjų telekomunikacijų lobistai. Taip pat teikiau pataisas ir dėl labai svarbios – taip pat ir Lietuvai – Paslaugų direktyvos.

J.Girdvainis: Kalbate, kad aktyviai dirbote elektros jungčių klausimu, tačiau kodėl jų iki šiol neturime, o po pusmečio uždarysime ir Ignalinos jėgainę?

Š.Birutis: Galbūt kartais ir noro neturėjome. Per dešimt metų mes nepajudinome net mažojo pirštelio. Tačiau pagrindinė to priežastis – monopolizuota politika, interesai. Nieko nepadarėme, kad būtų pratęstas Ignalinos elektrinės darbas, dėl dujininkų interesų.

Žinoma, kad uždarius jėgainę dvigubai padidės dujų suvartojimas ir iš to uždirbs tie tarpininkai, kurie netiesiogiai finansuoja partijas. Kremliaus interesas yra jaučiamas, o priklausomybė nuo vieno vamzdžio yra giliai paslėpti interesai.

Tačiau elektros jungčių atžvilgiu per penkerius metus padaryta nemažai. Iki šiol buvo įmanomas tik jungčių studijų finansavimas, o šiemet 4 mlrd. eurų (apie 13,8 mlrd. litų) jau skirta konkretiems projektams. 175 mln. eurų (603 mln. litų) atiteks Baltijos-Švedijos projektui.

J.Girdvainis: EP nepalaikė Bulgarijos prašymo dar svarstyti galimybę neuždaryti Kozlodujaus atominės elektrinės, o tai galėjo tapti ir precedentu realiai palikti veikti Ignalinos atominę. Kaip balsavote jūs šiuo Lietuvai galbūt ypač svarbiu klausimu?

Š.Birutis: Tai buvo ne tiesioginis prašymas, o tik vienas iš niuansų pajudinti tą situaciją. Lietuvos ir Bulgarijos situacija nėra tokia pati. Bulgarai savo energetinę sistemą yra integravę į Europos rinką, o mes – ne. Bulgarai savo jėgainės klausimą kėlė ekonominiu, o mes – politiniu lygmeniu.

Kaip aš balsavau? Negaliu dabar pasakyti, nes šio klausimo nesureikšminau.

J.Girdvainis: ES gyvena tarsi bendroje rinkoje, tačiau ar realu, kad kada nors visose šalyse atlyginimai, socialinės išmokos taip pat suvienodės?

Š.Birutis: Būtent, negalima skaldyti valstybių ir taip turėtų būti. O ne skaldyti, ką dažniausiai daro socialistai, saugodami didžiųjų valstybių interesus. Prancūzai, vokiečiai būtent taip ir elgiasi.

J.Girdvainis: Sakoma, kad kiekvienas mūsų europarlamentaras per vieną kadenciją įvairiomis išmokomis gauna apie 5 mln. litų, tad ar šie pinigai mokami už realų indėlį į mūsų valstybės gerovę?

Š.Birutis: Labai nustebau tokiu neatsakingu mūsų Seimo pirmininko teigimu, kad per metus EP narys gauna apie milijoną litų. Politikai neturi būti populistai ir suprasti, kad Lietuvos europarlamentarams algas mokėjo tas pats Seimas.

EP nariai į rankas negauna pinigų brangiems lėktuvų bilietams skraidyti po visą pasaulį, konsultantams, kurių tikrai reikia, išlaikyti. Tai nėra EP nario pajamos, todėl spekuliuoti šiomis sumomis nereikėtų.
G.Didžiokas: Pusė mūsų gaunamų pinigų per mokesčius atitenka Lietuvos valstybei.

J.Girdvainis: Kokia motyvacija tuomet dirbti EP?

Š.Birutis: Kadaise į politiką aš atėjau tikrai ne dėl pinigų, nes jų jau esu pakankamai uždirbęs savo galva, darbu. Šiandien turiu pakankamai žinių, patirties tose srityse ir jau pažįstame tuos žmones, su kuriais reikia kalbėti EP dėl Lietuvos ir jos žmonių reikalų.

Ištraukos iš dienraščio „Respublika“