Šią savaitę mūsų laukia rimtas įvykis – rinkimai į vietos savivaldą, kurie pasižymi ypač maža sklaida visuomenės informavimo priemonėse: per televiziją, radiją, respublikiniuose laikraščiuose. Tematome pavienius partijų užsakytus vaizdo siužetus ar publikacijas. O kur viešos diskusijos, kandidatų pozicijų pristatymas ar visuomenės požiūrio išraiška? Pavyzdžiui, senosios Europos valstybės organizuoja partijų programų paskelbimą, aptarimą, žmones skatina būti aktyvius ir balsuoti rinkimuose. Taip sumažinami rinkimų kaštai. Pas mus pilietiškumas, nuomonės turėjimas ne tik kad neskatinamas, bet ir slopinamas. Kodėl? Galbūt valdžioje esantys politikai bijo, kad pilietiška visuomenė išugdys jiems pamainą. Tiesa ta, kad prie valdžios vairo stojo ta pati sovietinė nomenklatūra, kuri pasislinko ir draugiškai priėmė „naujuosius“, sugebėjusius pasisavinti visos tautos nuopelnus laisvei bei teisę į tiesą ir valstybės valdymą. Deja, ir rinkimai tampa svarbūs tik norintiems išlaikyti valdžią ir jų gana plačiai aplinkai. Kuo mažesnis aktyvumas, tuo lengviau mobilizuojant „savus“, laikyti valdžios ir nusistovėjusios sistemos monopolį. Skaityti daugiau »

Vasario 27 d. įvyks rinkimai į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą. Vieni iš jūsų jau apsisprendėte, už ką balsuosite, kiti dar dvejoja, treti galbūt net neis balsuoti. Deja, tenka pripažinti, kad rinkimai į savivaldą pritraukia žymiai mažiau gyventojų nei rinkimai į Seimą. Sprendžiant iš visuomenės nuomonės apklausų ir ankstesnių rinkimų patirties, savivaldybių tarybų rinkimuose ketina dalyvauti vos apie 40 proc. rinkėjų – toks aktyvumas buvo prieš ketverius metus. Tie 40 proc. nuspręs, kaip turi gyventi likusieji ateinančius ketverius metus. Vilnieti, ar esi pasiruošęs atiduoti savo balso teisę mažumai? Skaityti daugiau »

Turėdama didžiulį žmogiškųjų, kultūrinių, finansinių išteklių potencialią, Vilniaus savivaldybė iš kitų 60 Lietuvos savivaldybių išsiskiria didžiausiomis skolomis. Jos kiekvieną sostinės gyventoją apraizgo vis didesniais gniaužtais ir jau ima dusinti. Miesto vadovai kiekvienas garsiau už kitą aiškina, kad skolų pridarė jo pirmtakas. Nepaisant to, skolos tolygiai vis auga, grasindamos tiesiog miesto bankrotu. Skaityti daugiau »

Minėdami Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, prisimename šio veiksmo signatarus – iškilias asmenybes bei iš naujo apmąstome pačią Nepriklausomybės sąvoką. Dar kartą įvertiname, ką ji reiškė 20-čiai Lietuvos šviesuolių, tuometinei visuomenei, ir ką ji reiškia mums, šiandienos Lietuvos piliečiams.

Dar 1917 m. rugsėjį Vilniaus konferencijoje su 214 delegatų Jonas Basanavičius pareiškė, kad nors ir išskaidyta lietuvių tauta yra pasiryžusi atgaivinti savarankišką nepriklausomą Lietuvos valstybę, demokratinę ir tautišką. Išnaudojus palankias istorines aplinkybes, Rusijos imperijos žlugimą, tarptautinius konfliktus, Lietuva pagaliau buvo sujungta ir vėl tapo nepriklausoma valstybe.

Nuoširdžiai sveikinu šios vienos reikšmingiausių mūsų šalies istorijai šventės proga kviesdamas dar kartą pamąstyti apie laisvės, pilietiškumo, valstybingumo prasmę. Nepamirškime, kad ir mes, kaip to laikmečio tautiečiai, kuriame savo šalies istoriją. Kaip ją minės ateities kartos, priklauso nuo mūsų darbų bei požiūrio į valstybę. Linkiu, kad jis būtų kuo pozityvesnis ir kupinas ryžto kurti dorą, turtingą, pilietišką Lietuvą.

Iškelkime tautines vėliavas prie savo būstų ir savo širdyse. Tebūna ši diena tikra šventė!

Saugumo jausmas kasdien aktualesnis kiekvienam gyventojui. Aišku, dar nesusiduriame su tokia situacija, kaip JAV, kur įžengti į tam tikrus rajonus netgi dieną yra pavojinga. Vis dėlto prastėjanti kriminogeninė padėtis verčia imtis papildomų priemonių saugumui užtikrinti. Svarbu ir tai, kaip tas saugumas pasiekiamas. Vienas iš būdų – skatinti pačių piliečių norą apsaugoti save ir kitus. Skaityti daugiau »

Tarsi pabudę iš žiemos miego valdantieji politikai tik dabar susiėmė už galvų dėl didelių mokesčių gyventojams už tiekiamą šilumą. Gal jie tik dabar sužinojo, kad prasidėjo šildymo sezonas ir nuo gruodžio išsiaiškino, kad už šilumą apskritai reikia mokėti… Tūkstantinius atlyginimus gaunantys valdantieji niekuomet nesupras, kaip žmogui vien už šildymą sumokėti 700 Lt, kai pensija tesiekia 600 Lt. Skaityti daugiau »

2010 m. atliktoje Vilniaus gyventojų apklausoje miestelėnai pačia opiausia problema įvardijo susisiekimą. Nesunku nuspėti, kad labiausiai vilniečius erzina transporto spūstys ir vis nesibaigiantys transporto infrastruktūros plėtros projektai. Transporto kamščių mūsų keliuose tik daugėja, nors, regis, apie tai jau seniai kalbama ir diegiamos neva pačios efektyviausios priemonės, tačiau kol kas nuo tramvajaus projekto ir svaičiojimo apie gondolas pernelyg nenutolta. Transporto kamščiuose pasaulyje kasmet sudeginama per 34 mlrd. litrų degalų, o kur dar laiko bei nervų ląstelių nuostoliai. Skaityti daugiau »

Kai Lietuva minėjo tragiškos Sausio 13-osios 20-ąsias metines, daugelis susimąstėme, kiek toli pažengėme nuo tada iki dabar? Ar sąvokos laisvė, patriotizmas, meilė artimui vis dar aktualios? Daugelis savęs klausia: ar ir šiandien eitume ginti savo Tėvynės? Ką apskritai šiandien reiškia žodis Tėvynė? Skaityti daugiau »

Vienas iš valstybės ekonomikos vertinimo kriterijų – nedarbas. Tai rodiklis, tiesiogiai atspindintis ir socialinę šalies būklę. Amerikos prezidento B. Obamos populiarumas krito nepateisinus gyventojų lūkesčių dėl nedarbo mažinimo. Jei lygiuotumėmės į kitas senos demokratijos užsienio valstybes, pagal nedarbo lygį Lietuvoje šiandienos Vyriausybė turėtų būti seniai nušvilpta. Nors šių metų pabaigoje nedarbo lygis šiek tiek mažėjo, tačiau skaičiai pribloškia. Skaityti daugiau »

Sveikinu su gražiausiomis ir prasmingiausiomis šventėmis – šv. Kalėdomis ir artėjančiais Naujaisiais Metais. Kasmet minime tas pačias šventes, bet kaskart jas sutinkame su kitokiomis nuotaikomis ir patyrimais. Tai geras laikas įvertinti praeities darbus ir poelgius, apibendrinti netrumpą pergyventą laikotarpį. Šioje atkarpoje būta visko, bet jei visi susėdame prie bendro Kūčių stalo, sveiki ir pakylėti, vadinasi, metai buvo geri.

Deja, negaliu šiandien būti kartu, dalintis kalėdaičiais, dovanomis ir linkėti sėkmės ateinančiaisiais pabučiuodamas ar paspausdamas ranką. Kol kas dar esu Indijoje, stažuojuosi bei atlieku verslo misiją. Pats jaučiu didžiulį ilgesį Lietuvai ir širdimi esu su Jumis. Žinau, kad baigęs darbus čia, tolimoje ir savotiškai egzotiškoje valstybėje, sugrįšiu namo. Prisipažinsiu, kad niekuomet neturėjau nė slapčiausios minties gyventi kur nors svetur, nesvarbu, ar kai dirbau Europos Parlamente, ar dabar – Indijoje. Tikiuosi niekada apie tai ir negalvosiu, nes jaučiuosi tvirtas, gal netgi sentimentalus Lietuvos pilietis.

Būtent pilietiškumo norėčiau palinkėti visiems ateinančiais, 2011 metais. Manau, kad tai didžiulė vertybė, kurios neišmatuosi jokiais apčiuopiamais matais, bet ji tokia pat svarbi, kaip ir sąžinė ar žmogiškumas.

Suprantu, kad nelengva gyventi Lietuvoje skaičiuojant kiekvieną litą. Bet noriu tikėtis, kad net ir tie, kurie šiandien išvyko laimės ieškoti svetur, tolimiausioje sielos kertelėje tikisi sugrįžti į Lietuvą ir tai tikrai padarys.

Tokių gražių švenčių proga visiems norėčiau palinkėti tradicinių vertybių: sveikatos, ramybės, sėkmės ir gerovės, bet taip pat nepamiršti oriai ir išmintingai statyti ne tik savo asmeninį, bet ir mūsų Lietuvos valstybės pamatą. Kiekvienas iš mūsų galime prisidėti, kad tas pamatas būtų kuo stipresnis. Tad būkime laimingi, išmintingi, pilietiški.

Nuoširdžiai,

Šarūnas Birutis