Vilma: Ka manote apie populiariejančia akcija „Pirkime preke lietuviška“?
Šarūno Biručio atsakymas: Ar galime įsivaizduoti Prancūzijos Prezidentą, važinėjantį kitoje šalyje pagamintu automobiliu? Tikrai ne. Taigi, šūkis „Pirk prekę lietuvišką“, neapsiriboja vien tik lietuvišku obuoliu ar kopūstu. Po šiais žodžiais turi slėptis patriotizmas. Ragindamas pirkti lietuvišką produkciją, tikrai neskatinu visiško protekcionizmo ar visiško sienų uždarymo. Čia – ne išeitis, esame ES vidaus rinkos dalis. Mano požiūriu, reikia šiuo ekonominiu sunkmečiu skatinti lietuviškų prekių vartojimą ir gamybą. Tai vienas iš būdų saugoti esamas ir kurti naujas darbo vietas. Tai būdas leisti žmonėms dirbti ir užsidirbti. Tuo pačiu reklamuotumėm ne tik savo šalį, bet ir konkretų miestą ar regioną.
Manoskis: Teko susidurti su brokuota kiniška prieke, bandžiau grazinti, nelabai isejo. Ar ES gina savo amoniu teises sio klausimu?
Šarūno Biručio atsakymas: Vartotojų teisės – viena iš sričių, kurioje ES gali paveikti kasdienį gyvenimą. Daug gaminių patenka į ES rinką iš trečiųjų šalių. Pastaraisiais metais naudojantis Europos Komisijos skubaus keitimosi informacija apie pavojingus vartojimo produktus sistema (RAPEX) gauti duomenys rodo, kad apie 50 % visų iš ES rinkos pašalintų prekių yra kinų kilmės. Žinoma, taip yra dėl milžiniškų iš Kinijos tiekiamų vartojimo prekių prekybos srautų, nes, pavyzdžiui, apie 85 % visų Europos rinkoje esančių žaislų pagaminta Kinijoje. RAPEX duomenys rodo, kad iš rinkos šalinama ir daug Europos Sąjungoje arba Jungtinėse Amerikos Valstijose pagamintų produktų. Produktų sauga yra bendras reikalas, su ja susiję daug veikėjų, todėl, norint užtikrinti ir kontroliuoti produktų saugą visose tiekimo grandinės grandyse: nuo kūrimo ir gamybos iki mažmeninės prekybos, visos šalys turi dirbti išvien. Trišaliu susitikimu 2008 m. lapkritį buvo paskatintas Europos Sąjungos, Kinijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų bendradarbiavimas, buvo pasirašytas Europos Sąjungos ir Kinijos dvišalio bendradarbiavimo stiprinimo susitarimo memorandumas dėl griežtesnių produktų saugos standartų taikymo ir glaudesnio bendradarbiavimo bei dalijimosi informacija apie maisto produktų saugą. Vėliau susitarta dėl visoms trims šalims svarbiausių veiklos sričių, įskaitant produktų atsekamumą, visų trijų šalių bendradarbiavimą žaislų saugos standartų klausimais, dalijimąsi patirtimi ir bendrus įgyvendinimo veiksmus. Partneriai skatinami dalytis informacija apie pranešimus dėl nesaugių produktų ir tokių produktų šalinimą iš rinkos, pirmiausia – taikant naujus Jungtinių Amerikos Valstijų produktų saugos teisės aktus, kurie leis atviriau keistis informacija apie produktų šalinimą iš rinkos ir pavojingus produktus.
2008 m. gruodį pritarėme direktyvai dėl žaislų saugos. Nuo 2011 m. bus taikomi griežtesni reikalavimai. Nuo šiol gamintojai turės parengti kiekvieno žaislo techninę bylą, taip pat atlikti jo saugos įvertinimą – o tik po to jį galės tiekti į rinką. Taip pat bus griežčiau apribotas medžiagų, galinčių pakenkti sveikatai, naudojimas žaislų gamyboje.
Konanas: Kodel nekeliat savo kandidaturos i Lietuvos prezidentus?
Šarūno Biručio atsakymas: Manau būdamas Europos Parlamente galėsiu geriau pasitarnaut Lietuvai. Mūsų partija turi iškėlė tikrai vertą kandidatą – Loretą Graužinienę.
Andrius: Didesnė atsakomybė prekybos centrams bei jų darbuotojams parduodant alkoholinius gaminius yra būtina norint sumažinti alkoholio prekybą nepilnamečiams. Yra kontrolierių, kurie gaudo keleivius be bilietų. Reikia kontrolierių (slaptų pirkėjų) parduotuvėse, kurie stebi, kaip pardavėjai elgiasi parduodant/neparduodant alkoholį nepilnamečiams. Kitas žingsnis – tokių pardavėjų atleidimas iš darbo arba milžiniškos baudos pardavėjams bei parduotuvių savininkams.
Šarūno Biručio atsakymas: Europoje dėl piktnaudžiavimo alkoholiu kasmet miršta 200 000 gyventojų. Saikingą ir pavojingą alkoholinių gėrimų vartojimą skirianti riba vis dar nėra aiški. Nepilnamečių girtavimas ir dėl alkoholio įvykstančios kelių eismo nelaimės (ketvirtadalis visų avarijų) kelia nerimą visoje Europoje. Nors šalys savo viduje padėtį stengiasi gerinti, valstybių sienų nebijanti alkoholio reklama ir prekyba juo šias pastangas gali paversti niekais.
EK pradėjo rengti europinę piktnaudžiavimo alkoholiu problemos sprendimo strategiją, ES įsteigė Europos kovos su piktnaudžiavimu alkoholiu ir sveikatos forumą (40 verslo įmonių ir nevyriausybinių organizacijų), siekdama mažinti nepilnamečių girtavimą, informuoti apie piktnaudžiavimo alkoholiu pasekmes ir skatinti atsakingiau prekiauti alkoholiniais gėrimais bei juos reklamuoti. Forume apibrėžti 78 įsipareigojimai, vienas iš jų – mokyti pardavėjus ir barmenus, kaip elgtis su jaunimu, bandančiu neteisėtai įsigyti alkoholinių gėrimų ir t.t.
Narkotikų vartojimas ES tebėra didelis. Kanapių ir sintetinių narkotikų vartojimas stabilizuojasi arba mažėja, tačiau kokaino vartojimas daugelyje Pietų ir Vakarų Europos valstybių auga. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (ENNSC) duomenimis, kanapes bent kartą gyvenime vartojo beveik penktadalis (71 mln.) 15-64 metų amžiaus ES gyventojų, amfetaminą – 3,3 proc. (11 mln.), ekstazi – 2,8 proc. (9,5 mln.), kokainą – 3,6 proc. (12 mln.). Heroino vartojimas Europoje taip pat išlieka rimta problema. ENNSC informuoja, kad opioidus, ypač heroiną, vartoja 60 proc. nuo narkomanijos gydomų asmenų. Lyginant ES duomenis su kitų pasaulio šalių (pavyzdžiui, JAV) šių narkotikų vartojimas Europos žemyne yra mažesnis.